- rūdininkas
- rū̃dininkas, -ė smob. (1), rūdiniñkas (2) NdŽ 1. R189, MŽ252, N, [K], NdŽ rūdakasys, geležies dirbėjas: Prie užtvankų, kur gali būti rūdos, miškuose – įkurdinti kalvius ir rūdininkus ir žemės jiems duoti, kad geležį dirbtų rš. Pagal 1798 m. inventoriaus žinias, geležies liejyklą nuomojo ir kartu joje dirbo 5 asmenys, vadinamieji fabrikantai, arba rūdininkai rš. 2. Plv Kazlų Rūdos, Višakio Rūdos apylinkių gyventojas: Ir rū̃dininkai ne ką geriau gyvena, tik jie medžių daugiau turi Zp.
Dictionary of the Lithuanian Language.